KALVARIJOS KALNAI: VIII vieta. Kalėjime ♫

GARBINAME TAVE...

K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * nedoro Kajafo į rūsį įmestas, * kareivių išjuoktas ir niekintas, * bet kantriai visa iškentęs, * pasigailėk mūsų! 

A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!

Melskimės. * Jėzau, Tu esi tobulas Dievo Tėvo atspindys, * ir Tavo grožiu amžiais neatsigėri dangaus gyventojai. * Širdis mums plyšta, atsiminus, * kaip buvai niekinamas per visą naktį kalėjime. * Tos siaubingos savo nelaisvės nuopelnais apsaugok mus nuo pragaro kalėjimo * ir padaryk vertus regėti Tavo garbingąjį veidą danguje * su visais išrinktaisiais per amžius. – A. Amen.

Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.

(Melodija – „Atmink, krikščioni“)

TEISMO TARYBA IR SUSIRINKIMAS, * rytui išaušus, padarė sprendimą: * Jėzumi reikia tuoj nusikratyti, * jį nužudyti.

2 Tokį sprendimą, kad įsigaliotų, * tvirtint turėjo valdovas Pilotas: * jis tegalėjo įsakymą duoti * Jėzų kryžiuoti.

3 Žydai nebuvo tokie visagaliai: * kryžiumi bausti ne jų buvo valioj; * tai padaryti galėjo ateiviai – * Romos kareiviai.

4 Valandą pirmą Pilotas išgirdo: * atvedė Jėzų jam žydai įširdę. * „Kuo gi žmogus šis yra nusidėjęs?“ – * klausė išėjęs.

5 Viešpaties priešai pradėjo meluoti, * neteisingiausius parodymus duoti, * kad kuo greičiausiai juo nusikratytų – * mirštant matytų.

6 „Piktadarystę ne vieną padarė: * kiršino tautą, o kartą net tarė: * „Mokesčių valdžiai jau nebemokėkit, * maištą pradėkit.“

7 „Sakosi esąs Sūnus paties Dievo, * atsiųstas žemėn mums dangiško Tėvo... * Tvirtina esąs Mesijas, Karalius – * to būt negali!“

8 Tarė Pilotas: „Jūs patys jį teiskit: * turit gi valdžią, Įstatymo teisę. * Imkit ir bauskit, jei jums prasikalto – * man jis nekaltas.“

9 Viešpatį klausė, pavedęs į šalį: * „Ar iš tikrųjų tu žydų karalius?“ * – „Taip, aš karalius tiesos, teisingumo, * meilės, šventumo.“

10 Niekas negynė, visi Jėzų smerkė; * širdį jam gėlė, iš skausmo ji verkė, * bet jis kentėjo ir tyliai aukojos, – * pelnė mums rojų.

11 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują jisai už mus liejo, – * kaip jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.