KALVARIJOS KALNAI: IV vieta. Viešpats Jėzus suimamas ♫

GARBINAME TAVE...

K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * Judo pabučiavimu išduotas, * priešų suimtas ir kaip nusikaltėlis surakintas, * o artimųjų apleistas, * pasigailėk mūsų! 

A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!

Melskimės. * Viešpatie Jėzau Kristau, * nedorėlių rankomis sugaunamas ir surišamas leidęsis, * sutraukyk, prašome, mūsų kaltybių pančius, * o surišk mus savo įsakymų ir meilės ryšiais, * kad mūsų jėgos niekad nebūtų panaudotos priešingai Tavo valiai. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.

Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui.

(Melodija – „Jėzų Kristų Judošius“)

SURIŠTAS VIRVĖM JĖZUS iš sodo išėjo, * didžio vargo ir kančios kelionę pradėjo.

2 Priešai džiugte nudžiugo, jį tenai sugavę, * taip ilgai jo tykoję, kol progą štai gavo.

3 Gavę dabar tad valią, darė, ką norėjo: * stumdė Jėzų, tampė jį – skaudžiai jis kentėjo.

4 Virvėm taip suvaržytas Viešpats ir Valdovas * ėjo naktį draskomas niekingų varovų.

5 Priekin vieni jį tempė, o kiti prilaikė – * šitaip linksminos piktai, neturėjo saiko.

6 Kumščius iškėlę, grasė, mušti net pradėjo, * siautėjo visi nakčia, kiek tik kas norėjo.

7 Takas vingiuotas, siauras vedė juos per klonį, * kuriuo tekėjo gilus upelis Kedrono.

8 Jėzų per lieptą vedė ir nuo jo nustūmė: * jiems panūdo pažiūrėt upės tos gilumo.

9 Proga puikiausia buvo žeisti Atpirkėją, * o paskui juokom sakyt: „Mes to nenorėjom...“

10 Iš gilumos į krantą Viešpatį ištraukę, * įkalnėn skubėjo tempt, kur teismas jo laukė.

11 Mūsų mieliausias Jėzus kiek prisikentėjo, * kol iš Alyvų sodo į miestą parėjo.

12 Jėzau, už mus pridengęs savąją dievystę, * nukeliaut padėk visiems dangaus karalystėn.