Vainikėlis

JEI MARIJĄ MYLIME TIKRAI, * josios atminimą gerbkim kaip vaikai, * prisiminkim Motinos skausmus, * žvelkim į šventuosius jos širdies džiaugsmus.

2 Pirmas peilis smigo jai giliai * ir nekaltą širdį žeidė sopuliai, * kai pamatė Jėzų suimtą * ir teisman tą tamsią naktį vedamą.

3 Antras peilis vėrė skaudžiai ją, * kai regėjo Sūnų žiauriai plakamą; * trečias – kai vainiką dėjo jam * ir galva jo sviro sopuly skaudžiam.

4 Ketvirtasis skausmas širdyje, * kai sutiko Jėzų Kryžiaus kelyje. * Penktas – kai Jį kalė vinimis, * kai tekėjo šventas kraujas srovėmis.

5 O šeštasis buvo toks skaudus, * kai ant kryžiaus mirė mylimas Sūnus, * kai užgeso žvilgsnis Jo meilus * ir nutilo balsas Atpirkėjo mūs.

6 Septintasis skausmas jos širdy, * kai žaizdas ji matė Jėzaus iš arti, * nuimtą nuo kryžiaus glausdama, * ašarom graudžiausiom kūną plaudama.

7 Iškankintas Jėzus mirė jau, * bet Marijos širdžiai buvo dar skaudžiau: * ji visa paskendo liūdesy, * nusileido saulė Motinos širdy.

8 Bet varge šiam, tarp baisių skausmų, * Marija turėjo ir šviesių dienų: * džiaugės viltim jos gera širdis, * kad mirtimi Jėzus žmones išganys.

9 Pirmas buvo džiaugsmo spindulys, * kai dangaus aplankė ją pasiuntinys. * Antras – kai Elzbietą lankė ji, * trečias – kai suskambo jos giesmė džiugi.

10 Ketvirtasis džiaugsmas toks skaidrus – * gimė jau tvartely dieviškas Sūnus. * Penktas – dėl Išminčių iš Rytų, * šeštas – kai atrado Jį tarp daktarų.

11 Septintasis džiaugsmas – tai dangus, * kur ją vainikavo mylimas Sūnus * Karaliene žemės ir dangaus; * ten jos didis džiaugsmas niekad nesiliaus.

12 Motinėle, meldžiame karštai, * mūsų neužmirški, kai varge matai. * Melski Sūnų nuolatos už mus, * kad pašvęstų mūsų džiaugsmą ir skausmus.

13 Ko mums trūksta, visada matyk, * o skaistyklos sielas kančiose lankyk. * Melsk stiprybės mums vargus iškęst * ir dangaus linksmybę taip kaip tu surast.

LM, 2022